„Tai jau antrus metus vykstantis renginys, kuriame prie šio modelio perėję klubai pasidalija savo praktine patirtimi. Apie tokių naujovių įsivedimą galvoja dar 7-10 miestų, kur rengiami įstatai ir atliekami pakeitimai. Futbolo mokyklos taip pat keičia savo statusus iš biudžetinės į viešąją įstaigą, tad pokyčiai jau yra neišvengiami”, - pasakojo L.Zibolis.

Pilnavertę struktūrą turinčių bendruomenės futbolo klubų susitikime dalyvavo ir savo partnerystės modelį pristatė Gargždų „Bangos“, Utenos „Utenio“ Kėdainių „Nevėžio“ klubų atstovai. Apie planuojamus pokyčius šia linkme papasakojo ir Šiaulių futbolo akademija.

Bendruomenės futbolo klubas yra įvardijamas tas, kuris turi aiškią viziją, misiją, tikslus, identitetą ir vietą bendruomenėje. Klubas turi būti viešąja įstaiga, paremta viešos ir privačios partnerystės principais, o taip pat jo struktūroje turi būti išbaigtas jaunimo (berniukų ir mergaičių) ugdymo organizavimas. Klubas organizuoja masinio futbolo renginius ir užsiėmimus ugdymo įstaigose bei dalyvauja vietos ir rajono bendruomenės veikloje, įskaitant socialinės įtraukties projektus.

Renginyje dalyvavęs LFF prezidentas Edvinas Eimontas teigė, kad pasaulyje pasitvirtinęs modelis turi būti siekiamybė kitoms komandoms: „Pavyzdžiai rodo, kad bendruomenės klubas yra sveikiausias klubas. Praeitais metais atnaujintoje LFF strategija apie tai ir kalbama: pagrindinė ląstelė ir pagrindinis vienetas, į kurį federacija kreips dėmesį, tai bendruomenės klubas. Čia yra modelis mums visiems“.

Taip pat renginyje aptarta trenerių personalo trūkumo problema ir klubų naudojami sprendimo būdai, naujosios LFF C licencijos ir internetinio kurso “Kitas požiūris” teikiamos galimybės.