2018.10.23 11:03
Pradžia Rašykite mums



flag_en.jpg
Meniu
Naujienos
Klubas
Istorija
Sezonas
Nuorodos
Nevėžio vaikų komandos
Nevėžis merginos
Veteranas - Nevėžis
Rėmėjai
Atributika
Nevėžis ir pasaulis
Socialiniai projektai
Login Form
Vartotojas

Slaptažodis

Prisiminti mane
Pamiršote slaptažodį
Reklama








2018 07 27 FK "Nevėžis": komanda, trokštanti laimėti
Image
Šiųmečiui futbolo sezonui įpusėjus pamažu aiškėja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Pirmos lygos gairės. Antrojo etapo kovos jau prasidėjo, o ambicingoji Kėdainių „Nevėžio“ vienuolikė lygoje žygiuoja antra.

Antra vieta: ir džiugina, ir įpareigoja

– Šiuo metu Kėdainių „Nevėžis“ – antras keturiolikos ekipų rikiuotėje. Ar tenkina, kol kas braškanti, bet vis dėlto – antroji vieta turnyro lentelėje? – „Rinkos aikštė“ paklausė Kėdainių „Nevėžio“ futbolo klubo direktoriaus Sauliaus Skibiniausko.


– Nesidžiaukime per anksti. Būkime atsargūs (šypteli). Pažvelgus į turnyrinę lentelę, aiškiai matyti, kad ta antroji vieta, na, negali sakyti, kad yra simbolinė, bet pati situacija yra labai įtempta. Aišku, džiaugiamės būdami taip aukštai įpusėjus sezonui, bet atsipalaiduoti negalime nė minutės, kadangi priešininkai lipa ant kulnų.

– Šiame LFF Pirmos lygos sezone „Nevėžis“ turi kiek kitokį veidą. Pavadinkime jį itin daugiatautišku – veikiausiai pirmąjį kartą klubo istorijoje ekipos sudėtyje turite japoną, žaidžia ir argentinietis, ir urugvajietis, ir kolumbietis, ir dar būrys Pietų Amerikos atstovų. Kokią rolę komandoje turi legionieriai?

– Kaip aš sakau – „kraujo“ pamaišymas ekipoje yra labai sveikintinas dalykas. Visai kaip ir sveika konkurencija – ji niekam nepamaišo. Visi priversti pasitempti. Aišku, legionieriai turi dirbti lygiai tiek pat ir stengtis, kad gautų savo laiką aikštėje. Turime keletą legionierių, kurie išties labai daug padeda komandai. O kaip sakė ir pats treneris – kuo daugiau žaidėjų sėdi ant suoliuko, tuo geriau, nes daugiau žaidėjų turime rezerve. Svarbu, kad juos išlaikytume finansiškai. O kas ant suoliuko sėdi – lietuvis ar užsienietis, kėdainietis ar žaidėjas iš kito miesto – iš esmės nėra svarbu.

Aikštėje gali būti tik vienuolika žaidėjų, šiai dienai trenerio Vitalijaus Stankevičiaus rikiuotėje jų – per dvidešimt. Kiekvienas turi įrodyti savo vertę būti aikštėje.

– Kol kas „Nevėžio“ ekipos ir visos Pirmos lygos įvarčių lyderis yra Evaldas Kugys. Jo sąskaitoje – 12 įvarčių. Džiugina šiame sezone atsiskleidęs talentas?

– Žinoma. Tai – jo asmeninis pasiekimas ir, aišku, visos komandos. Vienas futbolininkas nieko nenuveiktų, jeigu jam nepadėtų ir šansų jam nesukurtų visa komanda. Futbolas yra komandinis darbas.

Apskritai esame viena iš daugiausia įvarčių mušanti komanda. Per keturiolika susitikimų tikslą pasiekė 35 „Nevėžio“ smūgiai, vadinasi, vidutiniškai po 2,5 įvarčių kiekvienose rungtynėse. Pagal praleistus įvarčius esame, sakykime, vidutiniokai. Tai – natūralus dalykas: jeigu daug mušame puolime, atsiveria spragos gynyboje.

Varžosi ir tarptautinėse kovose

– Dabar LFF Pirmoje lygoje – kelių savaičių pertrauka. Kitas pirmenybių iššūkis „Nevėžio“ laukia rugpjūčio pradžioje. Ar dar turite minčių sustiprinti vienuolikės sudėtį?

– Taip. Galutinė ekipos sudėtis paaiškės kitą mėnesį, bet, galiu paatvirauti, kad tik vakar sukirtome rankomis su saugo-puolėjo pozicijose rungtyniaujančiu, labai patyrusiu žaidėju Tadu Eliošiumi, galbūt sulauksime solidaus pastiprinimo ir iš užsienio.

– Nors LFF Pirmoje lygoje ir turite pertrauką, tačiau aktyviai dalyvaujate UEFA Region cup turnyre. Kaip jame atrodo Kėdainių „Nevėžis“?

– Kol kas – labai gerai. Sėkmingai įveikėme pirmąjį barjerą – iškovojome tris pergales iš tiek pat galimų. 4:1 įveikėme žydus – Tiberijaus „Ironi“ komandą, 3:1 – Kazachstano „Dostar FC“, 10:1 – „Paide Linnameskond“ iš Estijos. Kito etapo kovos vyks Kroatijoje.

Džiaugiamės, kad Lietuvos futbolo federacija suteikia mums puikias galimybes išbandyti save ir tarptautinėse kovose. Mano akimis, tai – didžiulis pliusas komandai. Su kauniečiais ar panevėžiečiais kovojame ir draugiškose rungtynėse, ir LFF Pirmoje lygoje. Norisi išbandyti save ir kovose su užsienio ekipose – jų metu labai stipriai auga komandos meistriškumas.

– Sauliau, sakykite, o kokios gi jūsų, kaip klubo vadovo, ambicijos likusiai sezono daliai?

– Aš labai nemėgstu trumpalaikių ambicijų. Manosios – strateginės. Viena jų – kad Kėdainių „Nevėžis“ vieną dieną tampų stipriu A lygos klubu. O prie to riekia prieiti palaipsniui. Kėdainiai – ne didmiestis, ne Vilnius. Egzistuoja klubo rėmimo lubos, kurias labai sudėtinga „pramušti“. Tam būtina surinkti tinkamą biudžetą, o jį surinkti, prašyti iš įmonių paramos, nėra paprasta. Aišku, kitas svarbus kriterijus – stadionas. Aikštės danga nekeista jau aštuonerius metus. Vis dar neturime administracijos patalpų, kurios galėtų tapti mūsų namais, glaudžiamės Kėdainių arenoje.

Aišku, norisi medalių ir šiame sezone. Kokių? Galiu atsakyti, kad aukščiausių, o dėl jų mes matome, kad esame pajėgūs pakovoti. Kartu su aukščiausiais medaliais atkeliautų ir kelialapis į A lygą. Bet šiai dienai neturime superbiudžeto ir superkomandos, su kuria A lygoje būtume tarp lyderių. Tačiau šįmet turime komandą, kuri į kiekvienas rungtynes eina kautis dėl kiekvieno įvarčio, dėl kiekvieno aikštės centimetro, stengiasi ir labai nori laimėti.

– Po sezono pertraukos už ekipos vairo stojo strategas V. Stankevičius. Džiaugiatės susigrąžinę jį į ekipą? Sprendžiant iš Kėdainių „Nevėžio“ vienuolikės rezultatų panašu, kad sprendimas pasiteisino...

– Esame labai patenkinti. Niekada neabejojome jo kompetencija. Vitalijus labai tinka mūsų komandai. Ne vien kaip treneris, bet ir kaip profesionalus psichologas, kuris suvienija komandą, kuris su kiekvienu žaidėju randa bendrą kalbą ir visus sutelkia bendrai kovai, kas kolektyve yra be galo svarbu. „Sausas“ specialistas nebūtinai bus geras treneris. Tai – darbas su žmonėmis, ir, patikėkite manimi, jis nėra lengvas. Gali dirbi pagal naujausią metodiką, gali dirbti pagal naujausius vadovėlius, bet jeigu nerasi priėjimo prie žmonių – jie už tave nekovos ir gerų rezultatų nebus. Būtina sulipdyti gerą mikroklimatą ekipoje, o tai pavyksta toli gražu ne kiekvienam.

Šaltinis: "Rinkos aikštė", Justina Šveikytė
< Ankstesnis   Sekantis >
  į viršų
 
Puslapis sugeneruotas per 0.04267 sek.