Galų gale, saugas apsisprendė ir pasiryžo sekti tėčio bei dėdės pėdomis: Martyno tėtis savo laiku žaidė "Nevėžyje", taip pat buvo ir šios komandos strategas, o dėdė iki šiol dirba vaikų futbolo treneriu. "Pamenu, kai nutariau "mesti" krepšinį, komandoj kilo tragedija - treneris panikavo, ėjo pas tėtį prašyti mane paprotinti, neleisti palikti komandos. Na, o tėtis, būdamas futbolo mylėtojas, džiaugėsi, kai pagaliau pasirinkau futbolininko karjerą."
Komandos kapitonas yra žaidęs ne tik Lietuvoje - jis ragavo ir legionieriaus duonos. 1992-1997 metais žaidęs "Nevėžyje", 1998-tais Martynas išvyko į Vokietiją, kur du sezonus atstovavo FC "Weissenfels" klubui. 2000-taisiais saugą likimas nubloškė į Lenkiją. "Kaimyninėje šalyje žaisti ir patiko, ir sekėsi, tačiau viską sugadino per draugiškas varžybas lūžusi koja.- pasakoja Martynas.- Po šios traumos iškritau iš rikiuotės iki pat sezono pabaigos". Išsilaižęs žaizdas, saugas vėl sugrįžo namo, į "Nevėžio" komandą. Neužsibuvo - 2003-čiais jis išvyko ginti Panevėžio "Ekrano" garbę. Na, o 2004-tais Martynas jau trečią kartą stojo į "Nevėžio" frontą ir atstovauja Kėdainių komandai jau penktus metus. "Sugrįžęs prieš penkerius metus, komandos neatpažinau - kolektyvas visiškai pasikeitė, atjaunėjo, pagyvėjo. Komandos draugai man ir prilipino pravardę "senis", kadangi esu vyriausias komandos žaidėjas."
Didžiausi Martyno pasiekimai - 2003 metais su Panevėžio "Ekranu" iškovotas Lietuvos vicečempionų titulas, o 2004 ir 2007 metais - trečioji vieta LFF I lygoje su "Nevėžio" ekipa.
Pats Martynas iki šiol neabejingas Panevėžio "Ekrano" klubui, kadangi beveik visi šios komandos žaidėjai - geri "Nevėžio" saugo draugai. Taip pat komandos kapitonas palaiko AC "Milano" klubą, o žaidėjas, kurio žaidimas jį visada žavėjo - Johanas Kruifas.
Martynas pripažįsta, kad, baigęs žaidėjo karjerą, futbolo subtilybių norėtų mokyti vaikus." Pasikeitimai trenerių štabe lėmė, kad sezono pradžioje komandą treniravau aš. Supratau, kad su suaugusiais futbolininkais dirbti labai sunku: jie jau turi savitą žaidimo stilių, jų įgūdžiai jau susiformavę. Darbas su vaikais yra kitoks - juos gali išmokyti visko nuo pat pagrindų, ugdymui pritaikyti savo žinias, be to, vaikai imlūs naujiems dalykams. Kaip sakoma, lenk medį, kol jaunas"- šypsosi Martynas.
Gyvenime ramiu būdu pasižymintis komandos kapitonas aikštelėje tampa karštakošiu kovotoju. "Nevengiu ir su teisėju pasiginčyti - aš juk komandos kapitonas, tai - mano prievolė. Tiesa, treneris nuolat primena, kad pastaruoju metu aikštelėje įdedu per mažai darbo ir pastangų."
Traumų Martyno karjeroje - nors vežimu vežk. "Ne po vieną kartą plyšę raumenys, meniskų uždegimai, kojos lūžis... o čiurnų aš išvis nebejaučiu."- pasakoja sportininkas.
Aikštėje "Nevėžio" kapitonas tikina vaidybos nesiimantis. "Negaliu pakęsti, kai kiti žaidėjai net nepaliesti krenta ant žemės. Man tai šlykštu, todėl ir pats taip nesielgiu."
Futbolas Martynui - hobi ir laisvalaikio leidimo būdas. "Vien iš futbolo sunkiai prasiversčiau, todėl turiu ir papildomą darbą - esu "Kėdainių šiltnamių" vadybininkas."
Paprašius pasakyti, koks yra "Nevėžio" komandos kapitono gyvenimo credo, jis teigia:" Auksinė gyvenimo taisyklė - darbas žmogų puošia."
"Rinkos aikštė"
Justina Šveikytė
