Mokyklos laikais Sigitas žaidė ir krepšinį - jis atstovavo savo mokyklos berniukų krepšinio komandai. Nors šiame sporte realizuoti save vaikinui sekėsi labai gerai, jis visgi nusprendė pašvęsti savo gyvenimą futbolui." Aplinkiniai teigė, jog esu per žemas krepšiniui. Supykau ir išėjau žaisti futbolą. Dabar šiuo savo sprendimu labai džiaugiuosi." Be to, ketverius metus Sigitas vairavo automobilį autoralio trasoje.
S.Aliubavičius nuo mažens svajojo susieti gyvenimą su sportu. "Visada norėjau būti sportininku. Teko paragauti netgi kūno kultūros mokytojo duonos. Tegu atleidžia man visi kūno kultūros mokytojai, bet šitokį darbą dirbdamas žmogus gali ir "surūdyti" - mokiniai sportuoti ateina per prievartą, o man šitokių sportininkų nereikia."
Futbolininko karjerą "Nevėžio" strategas pradėjo būdamas šešiolikos, kai pateko į Ukmergės "Vienybės" komandos gretas. Būdamas septyniolikos jis nutarė tęsti mokslus Kauno kūno kultūros institute. Visus ketverius metus, kol mokėsi Kaune, Sigitas gynė "Atleto" ekipos garbę. 1983 metais, baigęs institutą, "Nevėžio" strategas sugrįžo į gimtąjį miestą Ukmergę ir vėl buvo pakviestas atstovauti "Vienybės" komandai, kurioje praleido net 20 metų. Vienuolika metų Sigitas gynė komandos garbę kaip žaidėjas, dar tris - kaip žaidžiantysis komandos treneris, kol galiausiai, būdamas 35-erių, jis atsisakė futbolo žaidėjo duonos. "Pažiūrėjau į pasą ir nutariau, kad žaisti man jau užtenka"- juokiasi S.Aliubavičius. Po šio sprendimo Sigitas dar šešerius metus stovėjo už "Vienybės" komandos vairo. Iš Ukmergės jis išvyko 2003 metais, kai buvo pakviestas trims sezonams dirbti su Vilniaus Vėtros vienuolike. 2006-2007 jis treniravo FC "Vilniaus" ekipą, o įpusėjus 2008 metų sezonui Sigitas atvyko į Kėdainius.
Didžiausias jo kaip trenerio pasiekimas - 2005 metais su Vilniaus "Vėtra-2" komanda iškovoti LFF I lygos bronziniai medaliai.
Futbolas S.Aliubavičiui - jo gyvenimas, laisvalaikis ir darbas. Šią sporto šaką komandos strategas lygina su puikiu spektakliu. "Futbolas - tarsi spektaklis, tik jame vaidina ne kažkokie personažai, o futbolininkai. Pasireiškia tai, kas žmoguje yra geriausia - greitis, gera koordinacija."
Sigitas pripažįsta esantis impulsyvus, bet nervus aikštelėje tramdantis žmogus. "Esu linkęs nesipykti su Dievu ir teisėjais"- juokauja "Nevėžio" strategas. Sigitas nekart nebuvo varžybų arbitrų nubaustas kortelėmis. Negana to, jis netgi nėra gavęs nė vieno įspėjimo.
"Nevėžio" komandoje Sigitui labiausiai patinka žaidėjai, kurie profesionaliai žiūri į futbolą. "Norėčiau, kad komandoje šitokių žaidėjų būtų daugiau."- prižįsta jis.
S.Aliubavičiui yra tekę treniruoti ir vaikų komandą. "Dirbant su vaikais, reikia daug kantrybės. Tenka nusileisti iki jų lygio, išdykauti kartu, netgi paropoti keliais, kad juos sudomintum, ir monotonija vaikams neatsibostų. Darbas su vaikais ir vyrais - du visiškai skirtingi dalykai."
"Nevėžio" strategas mano, kad, norint būti geru treneriu, reikia tokių savybių kaip kūrybiškumas, įžvalgumas, kantrybė ir humoro jausmas. "Žmogus be humoro jausmo - tarsi negyvas"- įsitikinęs Sigitas.
Didžiausios komandos trenerio patirtos traumos - kairės kojos kelio raiščių plyšimas ir abiejų meniskų trūkiai.
Įsimintiniausias įvykis Sigito karjeroje - atstovaujant "Vienybės" komandai į "Atleto" vartus įmuštas įvartis iš 40 metrų atstumo. "Tąkart varžybos baigėsi lygiosiomis"- prisimena treneris.
Laisvalaikiu S.Aliubavičius stebi futbolo varžybų transliacijas, stengiasi ir kuo dažniau nuvykti į stadionus, kur vyksta "gyvi" futbolo mačai. Daug laiko jis praleidžia su savo draugais, kurių dauguma taip pat nusimano apie futbolą.
Sigitas sportu užkrėtė ir savo šeimą. "Mano žmona jau 25 metus domisi futbolu"- šypsosi "Nevėžio" strategas. Vyresnysis jo sūnus Tomas seka tėčio pėdomis - 22 metų vaikinas atstovauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto futbolo komandai. Jaunėlis Karolis Vilniaus universitete kremta chemijos mokslus. Devyniolikmetis visada labiau domėjosi krepšiniu. Tiesa, nuolatinė trenerių kaita privertė vaikiną atsisakyti šio sporto. "Žiūrint mano akimis, Karolis galėjo tapti puikiu krepšininku. Jis staigus, šoklus, greitas."
Paklaustas, ar sunku būti treneriu, Sigitas šypsosi: "Nė kiek. Kartą girdėjau vieną frazę, kuri man labai patinka - jeigu nenori dirbti, pasirink mėgstamą darbą. Tada darbas tau bus malonumas."
Mėgstamiausias "Nevėžio" stratego klubas - Miuncheno "Bayern", o žaidėjai - Michaelis Balakas ir Pavelas Nedvedas.
Paprašytas išskirti savo gyvenimo credo, Sigitas sako:" Nori geriausio - siek neįmanomo."
"Rinkos aikštė"
Justina Šveikytė
