-Įspūdingi skaičiai, kada pradėjote dirbti su vaikais?
- Nuo 2007 metų. Ir šiuo metu kiekvienoje amžiaus grupėje turim neblogas komandas, kurios turnyruose iškovoja prizines vietas arba tiesiog laimi šiuos turnyrus. Tikrai neblogi rezultatai. Su vaikais dirba treneriai Romas Škudas, Rytis Šležys, su jauniausiais - Nerijus Kęstenis, o su pačiais vyriausiais - Saulius Vertelis. Iš viso 4 treneriai.
- Kiek teko girdėti apie klubo licencijavimo tvarką, tai ten yra punktas, liečiantis ir vaikus.
- Mes, kaip FK “Nevėžis”, privalome vykdyti Lietuvos futbolo federacijos direktyvas. O ten yra nurodyta, kad pirmos lygos komanda privalo turėti mažiausiai 4 vaikų grupes. O aukščiausiosios lygos - dar daugiau grupių. Reikia pasakyti, kad visa tai yra viena iš sąlygų gauti licencijai. Tai mes ta linkme ir dirbame, aš tikiu, kad po kelerių metų iš šių vaikų gali išaugti puikių futbolininkų.
- Žinau, kad turite “perliukų” vos ne kiekvienoje amžiaus grupėje, gal galite juos išvardinti?
- Tikrai turime talentingų vaikų. Pavardėmis gal dar nereikia, anksti. O kas iš jų užaugs, priklausys nuo įdėto darbo ir pačių vaikų požiūrio į futbolą. Gal šiek tiek kitaip yra pačių vyriausiųjų grupėje (g. 1995-1996 m.), nes iš jų patys geriausi jau išvažiavę, vienas futbolininkas stažuojasi Latvijos čempionų “Ventspils” komandoje, kitas - Šiaulių futbolo akademijoje. 1998m. gimimo futbolininkas yra Šiaulių futbolo akademijoje, kuri su šio amžiaus futbolininkas dirba Lietuvos rinktinės pagrindu, 1999 m. gimimo du futbolininkai šiuo metu yra Nacionalinės futbolo akademijos peržiūroje. O dėl kitų, kaip ir sakiau, kitose amžiaus grupėse yra po 2-3 perspektyvius žaidėjus.
- Vaikai išvažiuoja iš klubo į Nacionalinę futbolo akademiją, turite materialinės naudos?
- Kalbėti apie kokią nors naudą, kad mūsų paruošti žaidėjai išvažiuoja kitur, nežinau, ar verta. Tai yra tik moralinė paskata. Kita vertus, Nacionalinė futbolo akademija nėra klubas. Jis pinigų už žaidėjus nemoka. Aišku, jei žaidėjas iš Nacionalinės futbolo akademijos ar iš mūsų komandos išvažiuotų į profesionalią komandą, tada ir mums turėtų būti kokia nors nauda, o dabar, kaip sakiau, - tik moralinė paskata.
- Tai panaši situacija kaip su jaunaisiais krepšininkais…
- Taip, klubui iš to turėtų būti ir ekonominė nauda, nes iš tų pačių pinigų perkamas ir futbolo inventorius, ir kelionės, turnyrai, ir pagaliau mokami atlyginimai treneriams. Akivaizdu, kad iš tų pačių lėšų reikia vystyti toliau veiklą. Turi būti ekonomiškai naudinga klubui.
- Beje, daug kas mano, kad jums už vaikų ugdymą ir naujų talentų paiešką savivaldybė moka atlyginimus.
- Reikia pripažinti, kad to tikrai nėra. Esam atleisti tik nuo futbolo maniežo nuomos mokesčio, kurio beje mums labai stinga. Kai kurios vaikų grupės į jį patenką tik kartą per savaitę. O už visų kitų salių nuomą tenka mokėti, be to, ir visas futbolo inventorius, apranga yra perkami. Išsilaikom savo rėmėjų ir kitų finansavimo šaltinių dėka, tačiau tikimės, kad miesto valdžia atsižvelgs į susidariusią padėtį (tikrai norėtume didesnio dėmesio).
- Pačiai savivaldybei sunku su finansais. Prašančiųjų daug. Nepamirškime ir Sporto mokyklos.
- Taip, išeina, kad savivaldybės biudžete pinigų nėra, o Sporto mokykla finansuojama iš to pačio skylėto biudžeto. Sporto mokykla ir mūsų FK “Nevėžis” dirba tą patį darbą. Išeitis paprasta: suvienykim jėgas ir sutaupysim dalį biudžeto. Ir sportiniai rezultatai, manau, būtų dar geresni.
- Teko girdėti kalbas ir apie futbolo akademijos steigimą Kėdainiuose. Tai tiesa?
- Žiūrint į ateitį, pamąstom ir apie futbolo akademiją. Esam konkurencingi beveik kiekvienoj amžiaus grupėj. Surenkam gabius vaikus. Aš kalbu apie konkuravimą ir šalies mastu, nes jau dabar daug kas mus pažįsta ir kviečia į įvairius turnyrus. Pavyzdžiui, artėjančiame Lietuvos vaikų futbolo čempionate planuojame, kad dvi komandos (gimusių 2002 ir 2003 m.) pateks į finalus. Jei tai įvyks, vienus iš jų netgi planuojame vykdyti Kėdainiuose.
- Ir vis dėlto, koks jūsų santykis su Sporto mokykla?
- Sporto mokykla dirba savo darbą, mes - savo. Kritikuoti nenorim. Pats darbas būtų žymiai efektyvesnis, jeigu dirbtume vieningai ir kokių nors ambicijų nežiūrėtume. Reikia suprasti, kad Kėdainiai nėra didmiestis ir mes negalim turėti dviejų tos pačios amžiaus grupės komandų. Ir gaunamas iš savivaldybės biudžeto lėšas panaudotume daug efektyviau esant vienai vieno amžiaus grupės komandai.
- Gal tiesiog turime Kėdainiuose daug vaikų, gal paprasčiausiai mūsų mieste gimstamumas didesnis už vidurkį.
- Dabar mes su Kėdainių sporto mokykla lyg ir konkuruojam. Taip neturėtų būti. Reikėtų susivienyti ir siekti bendrų tikslų. Turėti Kėdainiuose dvi vienos amžiaus grupės komandas yra utopija. Tuo labiau, kad ir pačių vaikų nedaugėja, nes gimstamumas mažėja, o dar emigracijos problema. Dabar pinigai, manyčiau, skirstomi neracionaliai. Esu įsitikinęs, kad Kėdainiuose vienas treneris gali surinkti vieno amžiaus vieną stiprią komandą.
- Su savivaldybės atstovais kalbėjote? Ką jie sako?
- Mes vykdome futbolo federacijos direktyvas, o savivaldybė neapsisprendžia dėl Sporto mokyklos veiklos, todėl ir dubliuojama. Mes ne vieną kartą kreipėmės į savivaldybės atstovus, kad FK “Nevėžis” leistų užsiimti vaikų ugdymu.
Mus domina ne tik sporto rezultatai. Pasakyčiau pirmiaudsia - futbolo masiškumas. Mes grupes pradedam komplektuoti nuo 6-7 m. Tokiame amžiuje svarbu tik masiškumas. Manau, to kiekvienoj sporto šakoj yra.
- O gal trūksta viešumo, susikalbėjimo?
- Šią problemą reikia spręsti viešai, ir mes tam pasirengę. Dabar išeina, kad mes per daug pinigų turim. Savo treneriams atlyginimus mes mokam, Sporto mokyklos treneriams savivaldybė moka. Kam to reikia - nesuprantu. Mes apie tai kalbam jau keleri metai, reikia suvienyti jėgas, tada, manau, visi laimėtų.
- Pakalbėkim apie laimėjimus, kuo galėtumėte pasigirti?
- Mūsų mažesnieji vaikai tikrai pasiekia įspūdingų sporto rezultatų, Turime daug stiprių vaikų grupių. Pradedant nuo šešiamečių baigiant trylikamečiais, esam surinkę tikrai stiprias grupes, kurie šalyje garsina Kėdainius ir mūsų FK “Nevėžis”.
- Ar nematote problemų formuodami skirtingo amžiaus grupes?
- Jaunesniųjų vaikų turim pakankamai, problemos čia nėra. Patys vaikai, tėvai išgirsta apie mus ir noriai treniruojasi. Treneriai skundžiasi, kad turi daug vaikų ir jau sunku juos suvaldyti. Reikia pasakyti, kad FK “Nevėžis” žinomas plačiai ne tik Kėdainiuose, bet ir visoje Lietuvoje.
- Teko girdėti, kad jūsų organizuojamuose turnyruose Kėdainių sporto mokyklos auklėtiniai nedalyvauja, tai tiesa?
- Man apskritai keistas Sporto mokyklos požiūris. Susidaro kuriozinė situacija, organizuojam turnyrą, kviečiam jame dalyvauti ir Sporto mokyklos komandas. Deja, jų mes nematom. Gal mums patiems, ir pagaliau patiems vaikams, būtų įdomu pažiūrėti, kaip atrodo tos dvi kėdainiečių komandos.
- Gal tam yra objektyvių priežasčių?
- Sutinku, kad kai kurių amžiaus grupių jie neturi net surinkę. Tačiau tos, kurios yra, - tikrai galėtų dalyvauti.
- Kokie planai šiais metais? Keliones susiplanavote?
- Mes jau daugelį metų bendradarbiaujame ne tik su Lietuvos, bet ir Pabaltijo klubais, esame kviečiami į įvairias varžybas. Kad ir šiais metais - esame pakviesti į turnyrus Prancūzijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir t. t. Tikrai važiuosime ne pasivažinėti, bet ir laimėti, o ar pavyks, ar ne, čia jau kitas klausimas.
- O kur teko pabūti praėjusiais metais ir kaip sekėsi?
- Pernai ne kartą buvom Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Labai stiprus turnyras buvo Latvijoje, Jelgavoje Ten dalyvavo gimusiųjų 2003 m. komanda ir užėmė antrą vietą. Lenkijoje ta pati amžiaus grupė užėmė pirmą vietą. Labai geri gimusiųjų 2002 m. grupės pasiekimai, 2000 metų grupė taip pat yra nugalėjusi ne viename turnyre.
- Ką reikėtų daryti, kad situacija Kėdainiuose pasikeistų?
- Kėdainiuose reikėtų vieningos sistemos, kuri apimtų bendrą vaikų ugdymą. Sukocentruotume ir lėšas, ir pačios vaikų grupės būtų stipresnės. Ir pagaliau pačioj Lietuvoj turėtume didesnį autoritetą, ir patys treneriai turėtų didesnį autoritetą, nes rezultatai būtų geresni. O Kėdainių futbolo akademiją, tikiu, ateityje įkursime, tada gal ir vaikai neišvažiuotų, o turėtų puikias sąlygas mokytis, sportuoti ir garsinti Kėdainių kraštą.
Šaltinis: Kęstutis Grigaitis, “Kėdainių kraštas”