Profesionalo karjerą Andrius pradėjo 2003 metais, kuomet žaisti Tauragėje jį pakvietė "Tauro" komanda. 2004 metais vaikinas parsikraustė atgal į gimtąjį miestą Kėdainius ir žaidė čia du sezonus. 2006 metais Andrius išvyko į Kelmę, kur metus gynė "Kražantės" garbę, ir jau dveji metai, kaip vaikinas apsistojo ties "Nevėžio" klubu. "Čia - mano miesto komanda. Miesto, kuriame gimiau ir augau. Visi komandoje vienas kitą puikiai pažįstame, bendraujame jau nuo senų laikų."

Viena mieliausių komandos tradicijų vaikinui - kai prieš varžybas visi žaidėjai susispiečia į ratuką, apkabina vienas kito pečius ir sušunka: "Nevėžis" - ne upė, "Nevėžis" - jėga."
Paklaustas apie traumas, Andrius pripažįsta, kad ko jau ko, bet traumų jam niekados netrūko: "Būdamas 14 metų, per varžybas patyriau kojos lūžį. Vėliau buvo lūžusi pėda, trūkę raiščiai, ne kartą patempti raumenys."

Įsimintiniausias įvykis komandos gynėjo karjeroje - dar iš jaunimo komandos laikų. "Pamenu, buvau septyniolikos. Į aikštelę tąkart išbėgau jau per pridėtą rungtynių laiką, kai teko pakeisti vieną iš pagrindinės sudėties žaidėjų. Paleidau taiklų įvartį į priešininkų vartus, ir mūsų komanda išplėšė lygiąsias."

Paklaustas, ar tiki tokiais futbolininkų prietarais, kaip barzdos neskutimas prieš rungtynes, Andrius šypsosi: "Tikiu, nors pats jų niekada nesilaikau. Tiesa, yra vienas prietaras, tiksliau taisyklė, kuri visada išsipildo: neįmuši tu, įmuša tau."

Komandos trenerio Romo Škudo teigimu, Andrius yra žmogus, iš kurio aplinkiniams verta pasimokyti atsakingumo ir darbštumo: "Komandos draugai šį žaidėja ypač vertina dėl jo atsakingumo. Be to, jis yra labai darbštus ir aikštelėje, ir gyvenime."

Gerosios "Nevėžio" gynėjo savybės - žaidimas nenuleidžiant rankų iki pat finalinės varžybų sirenos ir kovingumas, dėl kurio vaikinas neretai baudžiamas kortelėmis. Blogoji - įprotis ginčytis su teisėjais. "Labai dažnai varžybų arbitrai būna neteisūs. Aš pastebiu jų klaidas ir negaliu nutylėti. Be to, esu nepataisomas karštakošis - ginčijuosi ir noriu įrodyti savo tiesą netgi tuo atveju, jeigu esu neteisus."

Paklaustas, ar aikštelėje moka vaidinti, Andrius tikina:" Kartais nutinka taip, kad esi tiesiog priverstas vieną kitą epizodą suvaidinti. "
Visą laisvalaikį vaikinas skiria šeimai - žmonai Ingai ir sūnui. "Tiesa, laisvo laiko pas mane - ne per daugiausiai. Esu dirbantis žmogus, derinu žaidimą "Nevėžyje" ir etatinį darbą, tad pasimėgauti atokvėpio valandėlėmis tenka retokai."

Mėgstamiausias "Nevėžio" gynėjo klubas - Manchester "United", o žaidėjas - Rio Fernandesas.
Andriaus Klimakovo gyvenimo credo neatsiejamas nuo futbolo. "Mano gyvenimo credo - sportuoti tol, kol sveikata leis."

"Rinkos aikštė"
Justina Šveikytė