Bėdos ir vargai išsikovojant techninę zoną
Pagaliau, po didelių vargų, treneriai išsikovojo teisę naudotis technine zona ir laisvai dirbti jos ribose. Dar 1920-aisiais Aberdyno futbolo komanda aikštės šone įkūrė žaidėjų ir trenerių suolelį - tai buvo pirmas kartas futbolo istorijoje, kai treneriui buvo suteikta galimybė tiesiogiai bendrauti su žaidėjais rungtynių metu. Tačiau dar ilgai buvo įprasta matyti trenerius sėdinčius atokiausiose stadiono vietose.
Besibaigiant 8-tajam dešimtmečiui kai kuriuose turnyruose pradėjo galioti "džentelmenų susitarimas" kuriuo remiantis treneriams buvo leidžiama stovėti šalia atsarginių suolelio. Tačiau kadangi šį susitarimą pradėta interpretuoti labai įvairiai, kartais kildavo nesutarimų tarp trenerio ir teisėjų. Galiausiai, Tarptautinė futbolo asociacijų taryba 1994 metais nusprendė įvesti techninę zoną, tačiau bėdos ir vargai tuo dar nesibaigė.
Išliko ta pati problema. Pagal žaidimo taisykles, treneris, davęs taktinius nurodymus žaidėjams, turi sugrįžti ant atsarginių suolelio. Tačiau jei tik teisėjo asistentas pastebėdavo, kad treneris per ilgai užsibuvo techninėje zonoje, tuojau pat pradėdavo jį iš ten varyti, o tai, savaime suprantama, sukeldavo trenerio pasipriešinimą. Problema ypač išryškėjo per 2008 metų Europos futbolo čempionatą kai austras Josef Hickersberger ir vokietis Joachim Low buvo pašalinti. Šis gėdingas įvykis baigėsi kivirču su teisėjo asistentu. Buvo akivaizdu - reikia kažko imtis ir nesvarbu, kas šioje situacijoje buvo teisus, o kas klydo.
Savo 123-iajame metiniame suvažiavime, vykusiame šių metų vasarį, Tarptautinė futbolo asociacijų taryba nusprendė, kad pats metas panaikinti ginčų objektą. Tarybos spaudos konferencijoje buvo aiškiai pareikšta: "Tam, kad išvengtume bereikalingų konfliktų tarp teisėjų asistentų ir trenerių, ar kitų, neteisėtai įsibrovusių į techninę zoną, taryba nusprendė, kad vienam žmogui yra leidžiama teisėtai būti techninėje zonoje, bet tik su pasižadėjimu elgtis atsakingai. Jam nebereikės grįžti į savo vietą ant atsarginių suolelio perdavus taktinius nurodymus".
Trenerio noras laisvai dirbti techninėje zonoje pagaliau buvo pripažintas. Tačiau, kaip žinome, laisvė gimdo atsakomybę. Naujoji direktyva dar nereiškia, kad techninėje zonoje galima elgtis taip, kaip nori, taigi nesivaldantys treneriai vistiek bus baudžiami. Tačiau jei treneris tik stovi techninės zonos paribėje, tačiau nesielgia užgauliai ar provokuojančiai, jam nekils jokių problemų. Pavyzdžiui, kai Aston Villa futbolo klubo treneris Martin O‘Neill šokinėja, tai tik rodo jo beribę energiją ir užsidegimą. O kai Internazionale Milano futbolo klubo treneris Jose Mourinho išdidžiai stovi atsiskyręs nuo visų tarsi orkestro dirigentas taip kaip per UEFA čempionų lygos rungtynes "Old Trafford" stadione, jis niekam netrukdo. O kai, pavyzdžiui, Italijos Marcello Lippi atsistoja "holivudiška" poza (iškart prisimename Paul Newman), tai tiesiog prideda truputį elegancijos ir grakštumo rungtynių eigai. Taigi, trenerio elgesio maniera ir jo duodami nurodymai šiame žaidime yra labai svarbūs. Tačiau jei treneriai kokiu nors būdu menkina teisėjų ir jų asistentų autoritetą, jie kenkia futbolo įvaizdžiui ir netgi rizikuoja būti pašalinti.
Techninė zona yra trenerio valda - tai vieta, kurioje jis gali planuoti savo veiksmus, bendrauti su personalu, o svarbiausia - su atsarginiais žaidėjais, kurie dar turi galimybę rungtynių eigą pasukti visai kita linkme. Taigi, trenerio veiksmai atlikti šioje zonoje gali nulemti rungtynių baigtį. Prisiminkime praeito sezono UEFA čempionų lygos finalinių varžybų vykusių Maskvoje antrąją pusę kuomet Aleksas Fergusonas pakeitė Manchester United futbolo klubo strategiją į 4-3-3. Būtent šis lemiamas trenerio įsikišimas ir nuvedė Manchester United tiesiai į pergalę (nors po to ir sekė baudinių serija). Arba pabandykite prisiminti 1997-ųjų UEFA čempionų lygos finalines varžybas kuomet BV Borussia Dortmund treneris Ottmar Hitzfeld praėjus 15 minučių nuo žaidimo pradžios nusprendė vidurio žaidėją Paul Lambert pastatyti į gynėjo poziciją tokiu būdu anuliuodamas Juventus įžaidėją Zinedine Zidane ir sukurdamas puikias sąlygas savo komandos sėkmei. Ir tai tik keli iš daugelio pavyzdžių, kuomet lemiami sprendimai buvo padaryti techninėje zonoje ir perduoti į aikštelę.
Atkreipdama dėmesį į šią problemą, Tarptautinė futbolo asociacijų taryba tiesiog blaiviai įvertino situaciją ir parodė pagarbą treneriams ir jų vaidmeniui šiandieniniame futbole. Reikėjo įdėti nemažai pastangų tam, kad trenerio teisė dirbti techninėje zonoje būtų akivaizdžiai pripažinta. Dabar, kai jau įrodyta, kad tinkamas naudojimasis ja gali stipriai pagerinti žaidimo kokybę, belieka tik tikėtis, kad treneriai deramai įvertins šią jiems suteiktą teisę ir išmoks išlikti ramūs rungtynių metu. Iš esmės, futbolas yra skirtas patiems žaidėjams, tačiau treneriai gali labai stipriai prisidėti prie jų asmeninės ar visos komandos sėkmės ne tik treniruočių metu, persirengimo kambaryje, bet ir pačių rungtynių metu duodami nurodymus iš techninės zonos.
(2009m. gegužė)
Išvertė: UAB "Mokslo namai" (www.mokslonamai.lt)
