Turnyre dviejuose pogrupiuose žais 2000 metų gimimo futbolo talentai iš 4 šalių. Tai šeimininkai, alytiškiai "Vytis" - ASRC, Balstogės (Lenkija) "Jagielonia", Elblongo (Lenkija) "Olimpia", Elko (Lenkija) "Ron-3", Gardino (Baltarusija) "Belkard", Lydos (Baltarusija) "Belkard", Kėdainių "Nevėžis", Marijampolės "Sūduva", Panevėžio "Ekranas", "Salaspils" ir "Ventspils" (Latvija) bei "FM Vilnius".

P.Simonavičius buvo pirmasis I.Stumbrio treneris. Irmantas Stumbrys Lietuvos nacionalinėje futbolo rinktinėje žaidė su alytiškiais, vartininku Gintaru Stauče, puolėju Eimantu Poderiu, taip pat tokiomis šalies futbolo garsenybėmis, kaip Valdas Ivanauskas, Igoris Pankratjevas. Su jais 1992 ir 1994 metais alytiškis laimėjo Baltijos šalių čempionatą.

1993 metais, rungtyniaudamas "Ekrane", I. Stumbrys buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku. Panevėžio (kuriame baigė sporto mokyklą-internatą) profesionalų ekipos marškinėlius P. Simanavičiaus auklėtinis apsivilko būdamas devyniolikos, tapo šalies čempionu. Dvidešimt trejų Irmantas persikėlė į Šiaulių "Karedą", su kuria pasidabino dar vienu Lietuvos futbolo čempionato auksu.

Nuo 1997-ųjų 1.77 m ūgio Lietuvos futbolo talentas rungtyniavo Sankt Peterburgo (Rusija) "Zenite". Tubūt sėkmingiausias alytiškio saugo sezonas buvo 1999-2000 metais, kai Maskvos (Rusija) "Torpedo-ZIL" sudėtyje pavyko sužaisti 52 varžybas ir jų metu pelnyti 7 įvarčius.

1995-1999 metais I. Stumbrys nacionalinės rinktinės sudėtyje pasirodė 37 kartus, įmušė 2 įvarčius. Vienas paskutiniųjų susitikimų vyko Buenos Airėse, kur viešėjusi Lietuvos komanda sugebėjo išpešti nulines lygiąsias su tituluotaja Argentinos rinktine.

Deja, nuo vaikystės futbolo kupiną gyvenimą Irmantas paliko 2000 metų rudenį. Netikėtos mirties aplinkybės nėra iki galo atskleistos.