Aštuonerius metus Ignas atstovavo Sporto mokyklos komandai. Na, o 2005 metais vaikinas pateko į profesionalųjį futbolą - prisijungė prie "Nevėžio" ekipos. "Tie metai buvo lemtingi. Sulaukiau pasiūlymo žaisti pagrindinėje Kėdainių miesto futbolo komandoje, be to, su komanda kontraktą pasirašė ir Vitalijus Stankevičius - itin aukšto meistriškumo treneris. Sutikau atstovauti "Nevėžiui"." Tiesa, "Nevėžyje" Ignas užsibuvo neilgai - vos pasibaigus pasiruošimo etapui, vaikinas išdūmė į Kelmę, kur ėmė ginti "Kražantės" garbę. "Nutariau išbandyti savo sėkmę žaisdamas toliau nuo namų."- savo apsisprendimą motyvuoja "Nevėžio" gynėjas.
2007 metais Ignas sugrįžo į gimtąjį miestą ir įsiliejo į "Lifosos" komandos gretas. Beje, pastarojoje ekipoje rungtyniauja ir jaunesnysis Igno brolis Lukas. 2008 metais jaunasis "Nevėžio" gynėjas prisijungė prie Kėdainių "Nevėžio". "Nesigailiu - atmosfera klube labai draugiška ir linksma. Verta atstovauti komandai, turinčiai šitokį nuoširdų ir vieningą kolektyvą. Pas mus galioja taisyklė: vienas už visus - visi už vieną." Dar vaikiną žavi nerašyta komandos tradicija - vienas kito palaikymas ir "užvedinėjimas" varžybų metu. Tiesa, yra vienas komandos įprotis, kuris Ignui ypač nepatinka - nevaldomos komandos draugų emocijos. "Nesuprantu vaikinų įpročio veltis į kalbas ir beprasmius ginčus su rungtynių arbitrais. Tai veda mane iš kantrybės"- atsidūsta "Nevėžio" gynėjas.
Linksmiausias nutikimas Igno karjeroje įvyko 2005 metais. " Su Sporto mokyklos vaikinų, gimusių 1989-1991 metais, komanda dalyvavome tarptautiniame futbolo turnyre Lenkijoje. Vakare treneris visiems komandos nariams liepė eiti miegoti, bet mes, aišku, neklausėme ir iki vėlumos šnekėjomės, juokėmės. Vėliau vienas vyresnių vaikinų mums pasakė, kad treneris apie mūsų išdaigą sužinojo ir už tai liepė visiems eiti į lauką bėgti krosą. Negi protestuosi - vidury nakties ėjome bėgioti. Tada paaiškėjo, kad naiviai užkibome ant komandos draugo pokšto"- šypsosi Ignas.
Ateitį "Nevėžio" gynėjas sieja tik su futbolu. "Norėčiau būti mergaičių futbolo treneris. Jau turiu tokio darbo patirties - kartą buvau subūręs mergaičių futbolo komandą. Pavasarį vyko tarptautinis futbolo turnyras. Padedamas trenerio Andriaus Urbšio surinkau ir treniravau 1992-1994 metais gimusių mergaičių ekipą. Nepatikėsite - iškovojome aukso medalius."
Geroji Igno savybė - kantrumas. Blogosios - polinkis pernelyg kritikuoti save. Be to, vaikinas labai greitai palūžta psichologiškai.
Prieš varžybas vaikinui svarbu gerai pailsėti ir.... išsimaudyti karštoje vonioje. "Likus keletui valandų iki rungtynių pradžios, krentu į karštą vonią - kad atsipalaiduotų visi kūno raumenys."
Laisvalaikį Ignas leidžia draugų kompanijoje, klausosi muzikos, o kai jam būna nuobodu, mėgsta prisigalvoti įvairiausios veiklos, verčiančios gamintis adrenaliną. "Esu ekstremalas." - pripažįsta "Nevėžio" gynėjas.
Daug laiko vaikinas praleidžia prie televizoriaus. "Neseniai įsitaisėme kabelinę televiziją, tad dabar stebiu įvairiausias sporto varžybas - nuo žirgų lenktynių iki orientavimosi."
Šiuo metu širdies draugės neturintis "Nevėžio" gynėjas pripažįsta dedantis visas pastangas į jos paieškas.
Humoro jausmo nestokojantis "Nevėžio" gynėjas pripažįsta, kad pravardžių turi daug ir įvairių: "Dėl panašumo į vieną Vokietijos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėją, komandos draugai mane vadina Švanstaigeriu. Na, o kitos pravardės gimsta iš mano pavardės."
Mėgstamiausias "Nevėžio" gynėjo futbolo klubas - Manchester "United", o žaidėjas ir jo idealas - Christiano Ronaldo.
Paklaustas, ar aikštėje griebiasi vaidybos elementų, vaikinas juokiasi:" Vaidinti aikštėje moku. Tai - antroji mano specialybė."
Paprašytas išskirti savo gyvenimo credo, Ignas sako:" Gyvenime vadovaujuosi šia taisykle: jeigu tau gerai, man dar geriau."
"Rinkos aikštė"
Justina Šveikytė
