2021.04.20 10:23
Pradžia Rašykite mums



flag_en.jpg
Meniu
Naujienos
Klubas
Istorija
Sezonas
Nevėžio vaikų komandos
Nevėžis merginos
Veteranas - Nevėžis
Rėmėjai
Atributika
Nevėžis ir pasaulis
Socialiniai projektai
Etikos kodeksas
Reklama








2020 12 04 Simbolinėje 2020 metų Pirmos lygos rinktinėje keturi "Nevėžio" žaidėjai ir treneris
Image

Dar vienos LFF Pirmos lygos pirmenybės – jau praeityje. Po neįprasto ir pandemijos sujaukto sezone turime nugalėtojus ir autsaiderius, atradimus bei nusivylimus.
Pirmos lygos apžvalgininkas sudarė 2020 metų Pirmos lygos simbolinę rinktinę, į kurią pateko keturi “Nevėžio” žaidėjai ir treneris. Lygos apžvalgininko pasirinkimas apie “Nevėžio” atstovus – Jūsų dėmesiui.

Vartininkas

Serhii Melashenko (24 metai„Nevėžis”, 18 rungtynių, 1575 minučių, 10 praleistų įvarčių, 2 geltonos kortelės)

Ukrainietis nuo pirmųjų sužaistų rungtynių ėmė įrodinėti, kad neblogi atsiliepimai apie jį nebuvo veltui.Vos jam užėmus postą Nr.1 „Nevėžio” gynyba pastebimai pradėjo žaisti ramiau, daryti mažiau klaidų, o ir jas neretai vartininkas ištaisydavo. Apie jo patikimumą byloja ir skaičiai – per 18 rungtynių praleisti tik 10 įvarčių. Be to, daugiau nei pusėje žaistų rungtynių ( 10-yje iš 18-os) vartininkas išliko „sausas”, nepraleidęs nei vieno įvarčio. Kėdainių komandos vartininkas labai greitai surado bendrą kalbą su komandos draugais, gerai vadovavo gynėjų veiksmams. Geri fiziniai duomenys dažnai leisdavo Sergejui kontroliuoti situaciją visoje baudos aikštelėje, patikimai žaisti tiek ant vartų linijos, tiek išėjimuose „antrajame aukšte”,

Rimtą konkurenciją šiam vartininkui sudarė puikų sezoną sužaidęs Nemanja Bjelanas („Hegelmann Litauen”) ir Martynas Matuzas („Jonava”). Tiesa, pastarasis pasižymėjo ir sunkiai valdomu charakteriu – užsidirbo net 3 raudonas korteles.

Gynėjai

Tomas Rakašius (22 metai, „Nevėžis”, 20 rungtynių, 1800 minučių, 3 įvarčiai, 2 geltonos kortelės)

Pats jauniausias simbolinės rinktinės narys – sėkmingai „Nevėžio” gynybą cementavęs Tomas Rakašius.

Tomas nusipelnė epiteto „plieninis” – 20 sužaistų rungtynių ir nei karto jose nebuvo pakeistas! Nereiktų užmiršti ir to, kad ir tarpsezoniuose šis žaidėjas nepoilsiauja – sėkmingai gina „Akmenės“ spalvas Lietuvos futsalo A lygoje.

Prie to, jog „Nevėžis“, kartu su „Hegelmann Litauen“ praleido mažiausiai įvarčių lygoje jaunasis gynėjas prisidėjo iš tiesų nemažai. Tačiau nereikia pamiršti ir jo indėlio atakuojant varžovų vartus. Tomas efektyviai pasijungdavo prie komandos atakų, būdavo ypač pavojingas standartinių situacijų metu, pelnė 3 įvarčius. Bene svarbiausiu iš jų tapo smūgis į „Džiugo“ ekipos vartus, atnešęs „Nevėžiui“ itin svarbius taškus ir užtikrinęs palankią komandai situaciją prieš pirmenybių finišą.

Puolėjai

Evaldas Kugys (27 metai, „Nevėžis”, 18 rungtynių, 1701 minutė, 16 įvarčių, 7 geltonos kortelės)

Nominaliai abu žaidėjai, atsidūrę puolėjų pozicijose gali būti ir atakuojantys saugai, tačiau neradome, kas labiau tiktų užbaiginėti lygos rinktinės atakas, nei dar vieną puikų sezoną sužaidęs duetas iš Kėdainių.

Evaldo pasiekimai Pirmoje lygoje apskritai yra neeiliniai – jau trečią sezoną šis žaidėjas yra rezultatyviausių lygoje gretose. Sakoma, kad įkopti į viršūnę yra netgi lengviau, nei joje išsilaikyti, bet Evaldui tas pavyksta jau ne vienerius metus. Turėkime omenyje, kad varžovai irgi analizuoja „Nevėžio“ žaidimą, ruošiasi jam, skiria be abejo didesnį dėmesį, tačiau ….priešnuodžių neranda.

Labai būtų įdomu pamatyti Evaldą A lygoje ir pažiūrėti, kaip sektųsi jam dvikovose su stipriausių Lietuvos klubų žaidėjais. Esame įsitikinę, kad jis nebūtų pati laukiamiausia dovanėlė varžovų gynėjams. Kita vertus, rezultatyviausiam pastarųjų metų lygos futbolininkui nėra net kada atsikvėpti – pirmuosius įvarčius už „Akmenės“ ekipą jis jau pelno naujosiose Lietuvos futsal pirmenybėse.

Aretas Gėgžna (32 metai, „Nevėžis”, 18 rungtynių, 1497 minutės, 12 įvarčių, 1 geltona kortelė, 1 raudona kortelė)

Aretui tai irgi ne pirmas toks sėkmingas sezonas žaidžiant už „Nevėžį“. Visgi, kai greta asmeninių pasiekimų yra dar proga pasidžiaugti ir komandos iškovota nugalėtojų taure, sezoną galima laikyti idealiu. Neabejotini Kėdainių ekipos lyderiai žaidė ne tik efektyviai, bet ir efektingai. Įvarčių buvo pasiekta daug , o kai kurie iš jų turėjo įtikti net rafinuočiausių futbolo gurmanų skoniui. Turbūt retame gražiausių turų įvarčių rinkinyje nefigūravo rezultatyvūs „Nevėžio“ lyderių veiksmai.

Tiesa, lemiamose sezono rungtynėse Aretas negalėjo padėti komandai aikštėje (koją pakišo nesusivaldymas priešpaskutiniame ture), tačiau buvo kartu su komanda, atiko netgi dalį susirgusio ekipos trenerio funkcijų. Sezono finišas buvo pergalingas ir džiaugsmingas, o kartu ir simboliškas. Ypač turint omenyje, jog abu rezultatyviausi „Nevėžio“ futbolininkai jau žengia savo pirmuosius žingsnius ir vaikų bei jaunimo trenerių karjerose.

Vyr. treneris

Vitalijus Stankevičius („Nevėžis”)

Dažniausiai panašiuose rinkimuose minimos nugalėtojų strategų pavardės. Nebus išimtimi ir šis kartas. Mūsų nuomone – visiškai pelnytai, nes pergalingas sezonas nebuvo toks jau paprastas.

Turint omenyje itin sunkią ir nesėkmingą sezono pradžią, suvaldyti ir suvienyti komandą neturėjo būti lengva. Tačiau „Nevėžis” atsitiesė ir įsibėgėjo taip, kad varžovams nepaliko šansų pirmenybių finiše.

Be abejo, Kėdainių komandai daug padėjo keli žaidėjai iš užsienio, prisijungę prie ekipos po karantino, puikiai prie jos pritapę ir ją sustiprinę. Taip pat nemažai lėmė ir tai, jog branduolys jau ne pirmus kartus žaidžia kartu, puikiai supranta vieni kitus. Treneris taip pat jau „įleidęs šaknis” Kėdainiuose, su trumpomis pertraukomis darbuojasi šiame mieste daugiau nei dešimtmetį. Tad ir komanda gerai pažįsta trenerį, jo darbo stilių bei reikalavimus, ir treneris žino su kuo dirba.

Komandos žaidimą charakterizuoja ir kai kurie skaičiai. „Nevėžis” – rezultatyviausia lygos komanda, o kartu – ir viena iš dviejų, mažiausiai praleidusių. Tai byloja apie puikų atakos ir gynybos balansą, o kiekvienoje grandyje Kėdainių ekipa turėjo lyderių. Įdomu ir tai, kad tarpsezonyje nepavyko išvengti nuostolių (R.Lipnevičius, J.Supronas), tačiau gavę progą atsikleidė kiti žaidėjai. Tai – irgi trenerio nuopelnas.

Įdomi detalė, kuri pasako irgi nemažai yra ta, kad dėl ligos treneris negalėjo dalyvauti lemiamose paskutinėse sezono rungtynėse, tačiau išeitis buvo rasta – komandos valdymas buvo vykdomas per ekipos senbuvius, kurie trenerio nurodymus puikiai suprato ir tikslas buvo pasiektas. Atrodytų smulkmena, bet yra toks pasakymas, kad trenerio darbe smulkmenų nebūna.

Šį sezoną tokia sinergija atnešė ilgai lauktus aukso medalius miestui prie Nevėžio. Medalius, kurių komanda nusipelnė.

Kalbant apie kitus pretendentus į lygos rinktinės trenerius, pažymėtume Artūro Ramoškos („Hegelmann Liatuen”) ir Eisvino Utyros („Jonava”) darbą.

< Ankstesnis   Sekantis >
  į viršų
 
Puslapis sugeneruotas per 0.00413 sek.